Temos Archyvai: PADOVANOTI GYVŪNAI :)

NIUKA IR TIGRA

NIUKA RADO NAMUS

1m., vakcinuota, sterilizuota

Nuostabi juodanosiukė katytė, sugeba pralinksminti, prajuokinti 🙂 Yra išmokusi vieną triuką, kuris visada priverčia prie jos prieiti ir paglostyti. O triukas toks – bėga bėga, krenta ant šono visaip murksėdama ir šliaužia 🙂 Nepapasakosi, reikia pačiam pamatyti. Niuka labai daug ,šneka“. Garsų įvairovė tokia gausi, bet tie garsai tokie malonūs ausiai – tai lyg upelio čiurlenimas.

TIGRA RADO NAMUS 

1m., sterilizuota, vakcinuota

Tai tikra katė – jei norės, tai prieis ir glaustysis, ir murks. Jei nenorės, gali švelniai kepštelti letenėle ) Palyginus su tuo, kokia ji buvo baikšti vaikystėje, dabar tikra drąsuolė. Žino puikiai, kad negalima lipti ant stalo, bet visada pasinaudos proga, kai nematai ) Purus kailis ir spalvų gama daro Tigrą labai žavinga kate. Jei ji turėtų galimybę būti visą laiką šalia žmogaus, greitai taptų tikra drauge, nes žmogaus jai labai reikia. Tačiau reikėtų daug kantrybės, kol ji priprastų prie naujo šeimininko, kadangi laikinoje globoje gyvena nuo pat to momento, kai buvo pargabenta su dar 8 kačiukais iš Gruzdžių. Dabar Tigra jau sterilizuota, paskiepyta.Tad labai laukia savojo šeimininko, kuris ją mylėtų ir leistų Tigrai būti šalia tiek, kiek ji tik norės 🙂

Vaizdo įrašai

Niuka ir Tigra

https://www.facebook.com/715330268538051/videos/981230971947978/

Niuka

https://www.facebook.com/Siauliuletenele/videos/1166818273389246/

https://www.facebook.com/Siauliuletenele/videos/1097214593682948/

Tigra

https://www.facebook.com/715330268538051/videos/953992401338502/

https://www.facebook.com/715330268538051/videos/946121282125614/

Tigra                                                                                   Niuka

12187749_955995047804904_6535147642493768028_n-540x576-112191035_955994211138321_4323381785174189794_n

Tigra

12698631_1014882398582835_8317878173410742997_o12715956_1014882548582820_2837186705559401426_o-672x372

Niuka

12710784_1014888178582257_6090328515208902383_o-672x372 12716380_1014887875248954_8454657206771241557_o

GĖLYTĖ

GĖLYTĖ

Vos 1 m. sterilizuota
Ilga mano istorija ir paini: nežinia kada ir kaip atsiradau Gruzdžių karantinavimo tarnyboje, buvau iš visų beveik drąsiausia, bet dar vasarą atsidūrusi Letenėlėje ėmiau ir pabėgau iš ten. Bijojau aš to žmogaus, slėpdavausi po kėdėm, netikėjau juo.. Po ilgų laisvės mėnesių parsiradau atgalios, bet į vidų pas visus katinus negrįžau, o garsiai kniaukdavau ir prašydavau rūpesčio t.y. maisto savanorių 🙂 Taip prieiti niekas ir neįstengė prie manęs, pagaliau manė, kad esu laukinė, nes tik kas staigaus ir bėgu tolyn laukais nuleidusi uodegą. Atėjo keistas laikas: čia savanoriai nebe kasdien atvažiuodavo, dažniau praalkdavau, bet ištikimai sėdėdavau pastogėje ir laukdavau: o gal… Žmonės pasirodydavo savaitgaliais, vykdavo kažkoks perversmas, kuris vis gi supratau, kažką reiškia… Kartą atvažiavo tie patys savanoriai, kurie palikdavo šį tą man užkrimsti, ir bekramsnodama, jiems nematant įlindau į kažin kokią geležinę dėžę ir papuoliau! Tikrai tada išsigandau, kniaukiau, netgi grąsinau visais balsais, bet jie manęs nepabūgo ir aš atsiradau kažkokioje vietoje tarp 7 katinų. Bijojau jų, bijojau tų pačių žmonių, bet kartą jiems iš tolo kalbinant mane jie mane ir paglostė… Oj, įdomus jausmas, lyg ir malonu, bet nesilioviau grąsinti savo čaižiu maiukimu jiems, todėl jei nebelindo, o aš dar norėjau to švelnaus perbraukimo per galvytę 🙂 Stebėjau, kaip jie bendrauja su kitais mano gentainiais, kaip jie jų nebijo? Ir po truputį įsidrąsinau ir aš: dabar mane jau galima paglostyti, tik nereikia išsigąsti tokio čaižaus mano prašymo dėmesiui, mielai riečiu uodegą, tik reikia būti už mane drąsesniems ir ištiesti ranką, atsakysiu švelnumu 😉
P. S. Mėgstu supavydėti, kai glosto kitas ir tada dar garsiau rėkiu: mane, mane paglostyk! 🙂
861839569

PURPULĖ

PURPURĖ (1-2 m.)                                                                    Sterilizuota

NUOS – TA – BI!
Bet reikia paaškinimo, kodėl aš tokia? 🙂 Lengvai galiu pasipasakoti: kai atsidūriau Letenėlėj buvau gan uždara, nedrąsi, netikėjau tais žmonėmis, kurie mumis čia taip rūpinosi. Mane sterilizavo, labiau jau pasitikėjau, bet, kai mane ,,išvystė“ iš to drabužio – kokono, kuriuo buvau visą pooperacinį periodą, aš atgimiau iš naujo: su pasitikėjimu atsirado ir drąsa ir prieraiškumas bei meilė tam pačiam žmogui ! 😉 To pasekoje tapau kambariuko gyvsidabriu: duoduosi, žaidžiu, užkabinėju savo gentainius, noriu siusti, duotis, esu visiškai jauna ir laiminga, o iki tos pilnos laimės reiktų savo namų, kuriuose dar daugiau išsilukštenčiau 😉
Apie mano praeitį: savo buvusių ,,šeimininkų“ buvau palikta likimo valiai tiesiog ten pat, kur ir stovi jų namas… su dar keliomis katėmis gyvenome visai šalia jo. Čia mumis rūpinosi neabejingi mūsų likimui žmonės ir, sakyčiau, pakankamai gerai rūpinosi, skaniai bei sočiai pavalgyti duodavo, tad neteko ilgam laikui praeiti ir aš tapau rubuiliukė, užsiauginusi nemažą lašinukų sluoksnį su žvilgančiu it sabaliuko kailiuku 🙂 Gerai, kad tie patys mus prižiūrintys žmonės suprato, kad gyvūnui, gyvenančiam gatvėje, nėra svarbiausias dalykas kaip prikimšti skrandį, bet ir rūpinasi mano ateitimi, ir suprato, kad aš esu katė, kuri per metus gali atsivesti nuo vienos iki trijų vadų ir taip nusistekenti, suvargti ir galiausai pražūti… Ačiū jiems, dabar aš saugi ir laukiu tų rankų, kurios nebe paliks, mylės, sočiai bei skaniai duos užkrimsti (tą aš tikrai mėgstu 😉 )

PONULIS

PONULIS

5-6 m. kastruotas
Džentelmenas: tegul pirma pavalgo moterys, užleidžiu joms vietą. Anksčiau prisibijojęs žmogaus rankų mostų, paglostymo, dabar kaip tik – jo laukiu: patinka, kai glosto.. Ne dažnas reiškinys mano praeitame gyvenime. Gyvenau laisvai, vargo mačiau (ausų galiukai lyg nušalimo žymės), peštynių su gentainiais, nepasiduodavau (operacijos metu matomai netgi pradrėgsti pautukai kačiukui buvo), todėl ir norėčiau, knieti išlįsti laukan pasižvalgyti po tą platųjį pasaulį, pagauti kokią pelytę (medingumą turiu – vien žaislinę pelę kaip gaudau :D), pamatyti, kas čia įvyko, kol aš buvau gerą mėnesį prabuvau Gruzdžiuose ir gal pasaulis pagražėjo, sušvelnėjo, pasikeitė taip kaip aš būdamas Letenėlės globoje? Nebėra konkurencijos, nebėra tokių žmonių, kuriems trukdo tykiai maisto ir užuovėjos beieškantys kailiuotieji, visi gražūs, putliom žandenom ir geranoriški – kaip aš dabar 🙂 Susidomėjai? Aš čia – visai šalia!