„PEKINUKAS“

Sėkmės istorija Pekinukui dar tik prasideda…
Turbūt jau daugelis jūsų girdėjote istoriją apie šuniuką, kuris daugiau, nei savaitę gyveno šaltyje prie konteinerių vienišas, be jokio draugo ( https://www.facebook.com/Siauliuletenele/photos/a.1035236339880774.1073741937.715330268538051/1270100633061009/?type=3&theater ) Kaip įvardinti žmogų, kuris tokiu būdu atsikrato geriausio draugo? Tikriausiai, kad jo vardas- ,,niekas“, net didžiosios raidės nevertas. O šunelis tuo geriausiu draugu tikrai buvo, nes akivaizdžiai buvęs prižiūrėtas, nesulysęs, žmogumi vis dar pasitikintis, mokantis vaikščioti su pavadėliu, mėgstantis glostymą, ypač žaismingas (su žmogumi po sniegą lakstė it pakvaišęs iš laimės), linksmas, draugiškas, meilus ir neagresyvus.
Kadangi per tą laiką, kol gulėjo ant savo sofutės tarp šiukšlių, niekam reikalingu netapo- neatsirado nei šeimininkas, nei norinčių jį priglausti, reikėjo pradėti veikti.
Priėjus prie Pekinuko jis pakėlė akis ir pažvelgė abejingu žvilgsniu, tačiau tik parodžius pavadėlį jis puolė strykčioti ir be didelių vargų įlipo į automobilį- matyt, ne naujiena. Pirmiausia, šunelį apžiūrėjo Radviliškio vet. gydytojas iš „Santovitos“ (dar kartą dėkojame jiems, kad sveikatos būklę įvertino nemokamai): nors temperatūra buvo šiek tiek didesnė už normą, visi kiti rodikliai rodė, kad šis, 4-6 metų vyrukas, yra visiškai sveikas!
Tęsėme kelionę Šiaulių letenėlės link. Visos kelionės metu Pekinukas elgėsi pavyzdingai, tik kartas nuo karto bakstelėjimu į ranką primindamas, kad nori būti nuolat glostomas. Buvo labai liūdna žiūrėti, kai atėjus laikui lipti iš automobilio, šuo išgąsčio pilnomis akimis žvelgė ir bet kokiais būdais priešinosi būti iškeliamas. Na taip, žinoma, juk čia pagaliau šilta, minkšta, jis yra kažkam reikalingas… Toks elgesys tiesiog rėkte rėkė, jog jis bijo ir vėl būti paliktas (galbūt po truputį aiškėja šuniuko atsiradimo prie konteinerių aplinkybės? Žino tik tas, kuris taip pasielgė). Deja, išlipti draugužiui vis dėl to teko ir greitai supratęs, kad niekas jo nepalieka ant plyno lauko, vėl laimingas pėdino su mumis kartu apie kilometrą iki prieglaudėlės.
Ten mus pasitiko būrys amsių bei trys savanorės (neapsakomo gerumo kuršėniškių šeima, kuri skiria ne tik savo meilę, šilumą benamiukams, tačiau ir viską stato ten savomis rankomis be jokio atlygio), kurios greitai suorganizavo naujokui vietą, kad nesusipeštų su lojančiais kaimynais, nes kas, jei ne jos puikiausiai žino kiekvieno ten gyvenančio būdą.
Šuneliai gyvena lauke, būdose. Žinoma, sakytume šalta, bet vis geriau nei be pastogės ir šilto maistelio, kurį kas dieną ruošia gyvūnėliams savo gyvenimą pašventusios savanorės.
Norime tiketi, kad šio nuostabaus šunelio kelionė nesibaigė, o būtent dar tik prasideda. Kviečiame padėti šiai istorijai tapti laiminga istorija, dalinantis informacija apie šuniuką su draugais, artimaisiais.
O tie, kas galvoja, kad norėtų žaismingo, ištikimo, neagresyvaus 4-6 metų draugo, tai šis šunelis su kaupu atsidėkos ištikimybe, laukimu, betarpiška meile. Padėkime naminukui grįžti į šiltus, mylinčius namus, o galbūt net į Pekinuko gimtąjį miestą- Radviliškį.

Teiraukitės tel. 867612231

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *