RUDŽIUKAS:
Atvykėlis iš Pakruojo prieglaudos. Mes jau buvome vizite pas Vaitkų ir nustatė, kad jis turi seną traumą, kurios pagydyti nebeįmanoma, todėl šunelis laksto (įsidėmėkit LAKSTO 🙂 ) nevaldydamas priekinės kojytės.
Istorijos pradžia:
Pasitaikė lietingas rytas. Lietus pila kaip iš kibiro, pravažiuojančios mašinos vis iš naujo aptaško šalia kelio gulintį mažą rudą šunelį. Jis jau visas peršlapęs, sustiręs dreba, bet niekur nesitraukia nuo kelio. Nežino kur eiti, o ir kojelė viena visiškai neklauso, užsirietusi, žaizdota. Guli ir krūpčioja nuo kiekvienos pravažiuojančios mašinos. Tokį jį pastebėjo pro šalį važiuodama paštininkė. Būdama neabejinga silpnesnio skausmui, sustojo, pabandė prisikalbinti šunelį, bet jis įsibaiminęs traukėsi nuo jos ir nesidavė paimamas. Tada ji pradėjo ieškoti pagalbos ir paskambino į Gyvybės stotelę. Nuvažiavome ten su gaudymo įranga ir šunelį pavyko paimti. Užsukome į netoliese esančias sodybas, bet ten niekas tokio nepažinojo. Tada vizitas pas veterinarą, rentgeno nuotraukos, kraujo tyrimai, vaistai nuo skausmo, vitaminai. Veterinarės nuomone kojelės padėtis arba įgimta arba labai sena trauma, per augimo zoną, kai šunelis buvo dar mažas. To pasekmė, kad kojelė nuolat žalojama, niekaip neužgyja žaizdos ir nuolat skauda. Dėl to šunelis labai ramus, atsargus, mažai juda, daugiausia guli ir kiekvienąkart krūpteli imamas ant rankų. Taip pat šunelis, nors ir atrodo gražus, turi mažakraujystę ir širdutė nelabai gražiai dirba, bet tai gali būti ir iš streso. Suleidus vaistų nuo skausmo, šunelis kiek pažvalėjo. Jau laka vandenį, ėda konservus. Veterinarė patarė pasikonsultuoti su Vaitkumi, todėl jam siųsime šunelio rentgeno nuotraukas ir bandysime konsultuotis ar yra vilties palengvinti jam gyvenimą.
Tel.nr.: 862599726, +37061200420 arba +37065430501
