Samuaro rado namus. Mažosios savanorės pasakojimas.
Į prieglaudėlę patinka ateiti paskaityti, kartais piešti. Kai spalvinant juda pieštukas, Samuaro švelniai jį gaudo. O kai skaitau knygą, jis padeda perversti puslapius. Kartais pirmyn, kartais atgal, kaip panorėjęs. Tuomet ir supratau, kad Samuaro į pasaulį žvelgia kitaip. Ne todėl, kad viena jo akytė yra pažeista, bet todėl, kad jis yra švelnesnis, mandagesnis, tyliai pasitinkantis mielas riestanosis pūkų kamuoliukas. Nors jo judesiai truputį sulėtinti, vistiek prieglaudėleje išsiaiškinti santykius su kitais vyrais tikrai moka. Kai ateina pietų metas ir savanoriai ruošia užkandžius, Samuaro ramiai laukia prie savo dubenėlio, kol kiti grumiasi prie kitų lėkščių. Nors ir puikiai tvarkosi prieglaudėleje ir draugauja su savanoriais, vistiek laukia savo šeimos, savo šeimininko rankų, jį mylinčių širdžių, savo guoliuko, kuriuo nereikės dalintis su kitais katinais, savo dubenėlio, kuris bus jo. Ne ko kito, o tik jo. Jis trokšta savo žmogaus, savo šeimos. Nežinau kokiais žodžiais ar kokiais būdais išreikšti visas Samuaro savybes, ypatumus, išvaizdą, bet jis tikrai laukia tavęs – jo būsimasis šeimininke ❤
Laba diena. Pas mus gyvena jau pusmetis SAMUARO. Kai parsivežėme neatsiliepdavo į šį vardą, pervadinome Džeriu atsitiktinai. Dabar jis mūsų šeimos narys, mes Jums labai dėkingi už šį draugą. Šiaip namie jau nebe mes šeimininkai o jis. Labai mėgsta būti šukuojamas ir keliamės prašvitus pateikti pusryčius. Ačiū.
Sveiki, ačiū Jums už geras naujienas! Pasirodykite 😊 nuotraukas galite atsiųsti el. paštu siauliu.letenele@gmail.com ar į Šiaulių letenėlės facebook psl. asmenine žinute.