Trapi yra gyvybė…be globos, šilumos ir meilės ji užgęsta?štai ir šie kūrinėliai – tokie mažučiai, tokie trapučiai…nori gyventi iš visos širdies…nelengva dalia jų, našlaičiai kačiukai likę, mama taip ir negrıžo. Kūneliai dar šlapi, bambagyslė primena, kokie saugūs buvo pas mamą…nubraukėm ašarą ir dėka nuostabios moters neabejingumo jie pas mus. Mamytė „coliukė“ priėmė juos…liko susitarti su likimu ir prašyti palankumo. O Jūsų visų prašome palučių, kokybiškesnio maistelio, kad pienelis nedingtų ir popierinių rankšluoščių…o tiksliau, tiks visos dovanos, nes pabirus mažyliams trūksime tuoj visko…AUGINKIME KARTU!!!!
