Ar esate girdėję, kad prieglaudoje dirbantys žmonės šokinėtų iš džiaugsmo ir net rankomis plotų, sugrįžus buvusiam globotiniui po 7-ių metų atgal?
Taip, pas mus šiandien šventė! 🥰
Susigrąžinom Karą, kurią susigrąžinti jau buvome praradę viltį, nes nebeatsekėm pėdsakų.
Trumpai- Karą padovanojo mūsų savanorės 2018 metų rugsėjo 1-ąją vyrukams, kurie pasirašė sutartyje, kad ji gyvens namuose. Kadangi adresas sutartyje buvo visiškai miglotas, skambinome duotu telefono numeriu pasitikslinti, ir kitame laido gale išgirdome trumpą atsakymą, kad Kara gyvena ant grandinės, nes kur daugiau toks šuo turėtų gyventi. Ir viskas, ryšys nutrūko visiems laikams.
Gegužės 29 sulaukėme skambučio iš policijos pareigūnių (vardų nepaklausėm, labai gaila), kurios pranešė, kad Kuršėnuose, name yra palikti du nedidelio ūgio šuniukai ir prie grandinės vidutinio dydžio šuo. Namo durys atrakintos, ten baisi betvarkė, visur šuniukų išmatos, ir jų tiek daug, tarsi mėnesį ir daugiau ten niekas negyventų.
Faktas, kad kažkas juo šėrė, nes logiška- iš kur tiek išmatų būtų.
Ir kieme, ant grandinės MŪSŲ KARA!
Ji pažino, ir kol laukėme policijos ekipažo, vis prašė toli nenueiti ir jos nepalikti.
Žodžiu, šiandien parsivežėm levretę Ozį, Jupį ir mūsų Karą ❤️
Levretė čipuota, susisiekėm su šeimininke, sužinojom, kad prieš tris metus buvo perduota šeimai, kuri jau vieną kartą buvo praradusi Ozį, o dabar ir vėl jis atsidūrė netinkamose sąlygose, tad nusprendėme, kad šuniukas lieka mūsų globoje ir mes jam pradėsime netrukus ieškoti naujų, atsakingų namų. Tik prieš tai būtinai patikrinsime sveikatos būklę.
Tai tiek, emocijos sutalpintos į gana trumpą tekstuką, bet netelpa širdyse nė per kur… 💕
Oziukas rado namus!
