Rado namus!
Gyvenau sau su mama ir broliu kažkur soduose — lakstėm, gaudėm muses, vartėmės žolėj.
Tikras katiniškas rojus!
Kol vieną dieną visi pradėjo bėgt. Rimtai — BĖGT!
Mama bėga, brolis bėga, visi kažkur lekia…
O aš stoviu kaip įbestas ir galvoju:
„Palaukit… kur mes bėgam? Kodėl? Ar čia žaidimas? Ar man irgi reikia bėgti?..“
Bet niekas man nepaaiškino.
Ir kol bandžiau suprasti, kas vyksta, visi jau buvo dingę.
Štai taip aš atsidūriau prieglaudoje — pasimetęs, truputį išsigandęs ir dar nelabai suvokiantis, kodėl mano pasaulis per vieną dieną apsivertė aukštyn kojom.
Čia mane pasitiko vyresni katinai, tikri gyvenimo ekspertai.
Jie pažvelgė į mane ir pasakė:
„Gerai, kad nepabėgai, mažyli. Nereikės gatvėj šalti ir badu mirti — čia rasi namus ir gyvensi šiltai, minkštai. Pamatysi.“
Aš vis dar jaučiuosi truputį sutrikęs…
Bet jei namai reiškia saugią vietą, skanėstus, kojyčių paminkymus, pilvuko pakasymus ir šiltus patalus — tai gal man jų tikrai reikia. ❤️
Mažylis Pyplius iš SB Eglė, Šiaulių r., tel. 060262931
