Va taip aš gyvenau…
Ir vis dar bandau suprasti –
ką aš padariau, kad nusipelniau tokio gyvenimo?
Aš juk buvau geras.
Labai geras.
Aš net nemokėjau loti…
Tik tyliai laukiau.
Laukiau žmogaus.
Laukiau žvilgsnio.
Laukiau rankos, kuri paglostytų.
Už vieną paglostymą…
už vieną minutę šalia žmogaus…
aš būčiau atidavęs viską, ką turiu.
Net savo mažą širdį 💔
Bet vietoj to turėjau sukiužusią būdą.
Šaltį.
Alkį, kuris ateidavo ir išeidavo.
Ir tylą, kurioje niekam nerūpėjo, ar man skauda.
Aš nesupratau, už ką.
Aš tik norėjau būti geras šuo.
Ir mylėti.
Dabar aš jau prieglaudoje.
Dar šiek tiek pasimetęs…
bet kai į mane pažiūri žmogus – mano uodega vis tiek juda.
Nes aš vis dar tikiu.
Kad kažkur yra mano žmogus.
Kad mano gyvenimas dar tik prasideda.
Aš noriu namų.
Aš noriu būti mylimas.
Ir aš to nusipelniau. 🏡🐾
Šuniukas gyveno prastose sąlygose Pakruojyje, ~2023 m. gimimo.. tel. 067612231
