Kiek kartais nedaug reikia žmogui iki laimės- tik išgelbėti vienišą mažą šuniuką 💓
Buvo sugauta maža, nė metų neturinti kalytė, kuri, mažiausiai, du mėnesius gyveno viena apleistame viensėdyje. Aplinkui nė vieno žmogaus- tik, atšalus orams, vis rečiau pravažiuojantys automobiliai. Pavadinome ją Una.
Una išmoko, kad išalkus reikia sėdėti prie stulpo, kuris randasi atokiau nuo kelio. Tokiu atstumu, kad būtų pastebėta, bet galėtų saugiai pasprukti. Kol buvo nenukulti laukai, slėpdavosi rugiuose, o dabar- senoje žieminėje, kuri tarnavo kaip rūsys kažkada seniai.
Ir, jeigu ji būtų tylėjusi, niekaip nebūtume radę pilko šuniuko, pasislėpusio po žieminės stogu giliai.
Važiuojant į tą vietą, teko susirinkti visokios keistos amunicijos, nes pirmą kartą niekada nežinai, ko gali prireikti gaudant įsibaiminusį šuniuką. Tačiau, prireikė tik dvišakio pagalio ir kilpinio pavadėlio.
Una užsiliūliavo nuo balso, ir, tarsi suprato, kad reikia tais žmonėmis pasitikėti… Pati padėjo užmauti kilpą ir nesipriešino daugiau…
Ačiū labai Sigitai, kad iki skausmo rūpėjo, ir už pagalbą šioje operacijoje ❤️
Be Jūsų pagalbos nebūtų pavykę…
Rasta ties Sidariais-Žostarčiais, Radviliškio r., tel. 067612231
