Neužtenka turint mylėti, reikia prižiūrėti!
Jo vardas Čarlis, ir tą sužinojome tik tada, kai nuvykome į Radviliškio rajoną pas jo šeimininkus (dabar jau buvusius) pakalbėti. Jie geranoriškai sutiko atiduoti jį mums: ,,reikia jį užmigdyti, kitaip nei nukirpsi nei ką“. Spanielio mišrūnas, kurį reikia mažų mažiausiai šukuoti, nes per 5 (?) savo gyvenimo metus gali tapti va tokiu dideliu koltūnu. 
Užklydo pas žmones, kitą dieną buvo žinomi ir jo šeimininkai. Pragyvenęs ,,ant grandinės“ šunelis panoro kito gyvenimo ir jame tetrūko meilės ir šilumos 🙂 Šiandien Čarlis jau apkirptas, grašus 12 kg įvyrukas 🙂 Jo našta svėrė 1 kg su virš, akys truputį pažeistos, sudirgintos plaukų krūvos ir dabar neįprasta ne tik jam pačiam (nes vis dar vaikšto iš įpratimo įsižergęs), bet ir odai. O čia po tokiu sluoksniu visko būta…
Šiąnakt Čarlis miega šiltuose laikinos globėjos namuose. Ir tuo pačiu metu laukia savo naujų šeimininkų. Draugiškas, nuolat duoda ,,labas“ ir dažnai nori bučiuotis 🙂
Ačiū visiems prisidėjusiems prie Čarlio gelbėjimo operacijos.
Daugiau nuotraukų:
Neužtenka turint mylėti, reikia prižiūrėti!Jo vardas Čarlis, ir tą sužinojome tik tada, kai nuvykome į Radviliškio…
Posted by Šiaulių letenėlė on 2015 m. balandžio 24 d., penktadienis