LOKYS RADO NAMUS
Ilgai galvojome, kaip mūsų Lokį pateikti viešumon, kaip jį apibūdinti, kad jis eina jau trečias mėnuo pas mus, bet vis neatsiskleidžia? Bet reikia kalbėti taip, kaip yra, nuo pradžių pradžios. O jo pradžių pradžia nežinia nuo ko prasidėjo, kai Kuršėnų komunaliniam ūkiui buvo prirodytas šis milžinas kaip pjaunantis vištas ir mažus šuniukus. Vos ,,susėmė“(jegos jis turi, ir vien jo didumas daug ką pasako), praleido Gruzdžių karantinavimo tarnyboje irgi apie 3 mėnesius, ilgai negalėjome jo pasiimti. Vyrai ir su kilpom bandė jį išvesti laukan, ir dar mums net nežinia kokiais būdais, patys taip pat, ir su skanėstais (į kuriuos jis net nereaguodavo), ir drauge su baime (jo nenoras, tik akių žvilgtelėjimas sukeldavo šiurpą), negalėjome jo paveikti gerumu. Nepatikliai jis į mus žiūrėjo ir viskas. Pirmas apsilankymas su skanėstais jo voljere – nudelbtos akys, pats gulintis – nieko neišpeši, antras – jau sėdėjo, mus pamatęs, vėl atsigulo ir nedrąsiai žvilgčiojo, ką čia darom, trečias – jis jau sėdėjo, valgė mūsų numestus jam skanukus ir jau supratome, kad vis gi negalime jo čia taip palikti, pažanga yra, nors ir mažytė. Palikome ,,gaudytojams“ narvą, į kurį jie Lokį turėjo patalpinti mums net nežinomais būdais. Atvažiavome po poros savaičių, jis jau buvo įgrūstas ten, parsivežėme, buvome paruošę didelį voljerą kaip tik jam, išleidome ir jis be jokių keistumų nuėjo į savo būstinę, lyg žinodamas, kad čia jo namai 🙂 Kai kurios savanorės nebijo jo paglostyti, nors jis pamatęs jau žmogų nukiūtina į voljero kampą ir tupi, nebijo skanėstais iš arti pavaišinti. O jis vis nedrąsus. Bet pažanga yra: iš vieno kampo sėdėjimo padėties, jis jau mus pasitinka griausmingu lojimu, pranešdamas, kad jo nemažas skrandis nebeturi atsargų 🙂 Norėtų draugauti su didesniais šunimis, bet žmogus jam vis gi yra baisuoklis, bijo jis jo ir viskas, tik prisiartini arčiau ir bėga į šoną, nors jau pamažu prie mūsų ir valgo besižvalgydamas 🙂 Matomai, kažkada ,,gaudavo lazdų“ nuo to baisuoklio žmogaus kaip reikiant, nes ta baimė nėra nepagrįsta… Kokio jam reiktų žmogaus? Laaabai, ir dar kartą, LABAI, LABAI kantraus, rūpestingo, kuris norėtų bendrauti su šiuo milžinu kaukazo mišrūnu ir nebijotų ištiesti rankos padedant jam išsikapstyti iš nepatiklumo. Kokių jam reiktų namų? Didelio voljero, teritorijos fiziškai išsilakstyti (kol kas jo per prievartą į lauką nevedame, nenorim dar labiau pakenkti).
Jei tu būtent nori ir svajojai apie tokį galiūną ir šie apibūdinimai atitinka tave, kreipkitės, suteiksime dar daugiau informacijos, padėsime tau ir šunyčiui atrasti vienas kitą 😉
Tel.nr.: 862599726, +37061200420 arba +37065430501
