Aš – Pandukas.
Nežinau, ką blogo padariau…
Vieną dieną tiesiog likau vienas. Šaltas ruduo, tuščios gatvės, lietus, purvas ir tyla.
O kai geri žmonės surado mano šeimininkus, jie tik tarė:
„Nebereikia.“
Vienas žodis… ir visas mano pasaulis sugriuvo. 💔
Dabar gyvenu prieglaudoje.
Tyla čia kitokia – kupina laukimo.
Kiekvieną kartą, kai atsidaro durys, aš šoku prie jų — gal tai jis, gal grįžo…
Bet vis išeina kiti.
Kiek dar tokių kaip aš bus palikta, nes pabodo?
Kiek dar kartų mus vadins „šeimos nariu“, o paskui ištrins iš savo gyvenimo taip, lyg mūsų meilė būtų nieko verta?..
Aš vis dar suku mintyse — gal per daug glaudžiausi, gal per stipriai mylėjau, gal norėjau per daug būti šalia?
Gal dėl to tapau nebereikalingas?..
Man nieko nereikia.
Nei žaislų, nei gardėsių, nei didelio kiemo.
Tik vienos šiltos rankos. Vieno žmogaus, kuris sakytų:
„Tu mano.“
Ir niekada to neatsisakytų 🤍
Jei gali — būk tuo žmogumi.
Aš vis dar tikiu.
Kad kažkur yra širdis, kuri laukia manęs taip, kaip aš laukiu jos. 🙏🐾
Šiauliuose, SB Pumpuras atklydo šunelis, kurio šeimininkai iš Šilėnų – jo atsisakė. Tel. 067612231
