Raaasti… Ar gynei savo kiemą, ar vaikus, ar savo naują draugę rotveilerę? Nelaiku atėjo kaimynų šuniukas į Rasčio kiemą… Nepagalvojo niekas… Šuniuko nebėr, o Rastis vėl pas mus… 
Atleisk, Rasti, kad tavo naujiems šeimininkams nepaaiškinom, kad būtų budrūs ir saugotų tave nuo pagundų, kol gerai su tavimi nesusipažins…
Rastis vėl ieško namų bet su aptverta teritorija ir galimybe gyventi šiltai.
Ir, žinoma, žmonių, kurie supranta, kad šuo šioje situacijoje nekaltas…
———————————————————————————
,,Atsiprašau, mano buvęs šeimininke, kad tau neįtikau… Jei būtum šalia, aš tave išbučiuočiau ir būčiau geras geras, kad tik manęs nebeišmestum į nežinią ir šaltį… Tada važiavom sau, maniau, į mišką pasivaikščioti… aš išlipau, o tu nuvažiavai, nė neatsigręždamas… Gal netyčia, galvojau, gal dar sugrįši…..“
Rastis- superinis šuo! Ramus, draugiškas su visais, dar norintis šėlioti! O ir kaip kitaip- jis dar labai jaunas! Galėtų visą dieną žaisti su vaikais! Neišlepintas, stiprus, paklusnus. Kodėl jis atsidūrė gatvėje? Gal neatitiko veislės standartų…
Nieko, Rasti, pakentėk, verta! Sulauksi to ŽMOGAUS, kuris bus vertas TAVĘS!
Rastis kartą gelbėjo mažą kalytę, tapdamas kraujo donoru, ant jo kojų dar neataugę plaukučiai 😉
Apie 2 m, vakcinuotas.
Tel.867612231
Rasčio istorija apipinta mįslėmis…
Vaikai matė, kaip vieną rugsėjo dieną kažkas iš automobilio, netoli Bazilionų, išmetė šunį…
Šuo didelis, gražus. Parsekė vaiką į namus, kuriuose gyvena geri žmonės. Jie priglaudė jaukų, draugišką dičkį savo teritorijoje įrengtame voljere. Aktyviai ieškojo šeimininkų, o jiems neatsiradus, padovanojo vienai šeimai į sodybą. Viskas buvo gražu, kol neprasidėjo X failai…
Iš tos sodybos viena kalytė paklaidinta Verbūnuose (http://siauliuletenele.lt/rasta-867612231-3/), jos vietoje atsirado haskis, o šiam, naujų šeimininkų pramintam Rasčiu, vietos nebeliko net prie būdos…
Rastis daugiau nei mėnesį gyveno be savo vietos, be pastogės, tiesiog pririštas prie ūkinio pastato.
Liudininkų teigimu, be maisto ir vandens.
Tokiais atvejais norisi paklausti tų ,,šeimininkų“, kas jums negerai? Pabandykite apsirengti flanelinę pižamą ir atsigulti ant lentų drėgną rudens naktį, lijant, drebiant šlapdribai, be galimybės palįsti bent jau po stogu…
Štai taip Rastis gyveno…
Dabar jis jau pas mus, turi savo nuosavą namą, kuriame priklota šiaudų, visada stovi vandens kibiras, ir maisto sočiai.
Rastis labai geras šuo- meilus ir draugiškas. Ir jau dabar pradedame jam ieškoti šiltų namų.
