SENELIS KATINAS-NUKAS
Per smalsumą, Nukas įkišo galvytę į segmentinę tvora ir neatlaikė. Iškeliavo kitą dieną po nelaimės į vaivorykštės šalį.
10 m. Skiepytas.
,,Kas čia kniaukia? Katinas yra lauke kur pabėgęs?“ – o čia aš taip loju, inksčiu ir (pavadinkim) kaukiu, laukdamas dėmesio. Taip, esu senelis, man ganėtinai metelių jau yra. Rado mane klaidžiojanti Kužių kapinėse, be jokių pastangų padėti man senam surasti savo namus, miestelio ,,valdžia“ tą pat naktį mane išgrūdo: jis mums nereikalingas čia toks… Taip ir nežinau, ar iš tiesų mano namai ten, Kužiuose, ar atklydau iš aplinkui. Rado pas mane 8 erkes, kojas sunkiai ėmiau valdyti nuo tokio tų šlykščių gyvių pertekliaus mano organizmui… Gal dėl to ir susisuko galvelė paklysti. Kažkada buvau mylėtas, tik glosto, kaso mane žmogus – ir judinu savo užpakalinę dalį iš pasitenkinimo, prasižiojęs rodau gelsvus dantis, griūnu ant šono ir būnu apsipatenkinęs 😉 Nemoku būti prie būdos, narve – išgyvenu, voljere – kaip nors, bet va laisvė ir sekioti žmogaus kojas mano matyt viso amžiaus mėgiamiausias užsiėmimas, gal būt todėl, kad ir mano šeimininkas buvo į mane panašus – lėtas, senyvas žmogelis.