Šiandien jo jau nebėra…
Tikriausiai puikiai pamenate kačiuką, kuris buvo paliktas dėžėje prie savanorių namų… Žmogau, tas pats kuris palikai jį net nemirktelėjęs, tas, kuris palikai jį šalti lauke, kartoninėje dėžeje, tas, kuris sudaužei jo jauną mylinčią širdelę… ? Ar bent pagalvojai, ką jam teks patirti? Ar supranti, kad numesti savo atsakomybę kitam buvo didžiausia klaida? Prieglauda – nebuvo išeitis! Stresas paveikė jo silpną imunitetą. Ir susirgo jis… Mes tikėjom, kad kartu įveiksim virusą. Bet deja, mes pralaimėjom… Ašaros savanorių akyse ir daug neatsakytų klausimų…Kodėl tu jį palikai? Tu jam buvai VISAS PASAULIS, o jis tau? Paskutinėmis savaitėmis Tafis buvo mylimas kaip niekad, maitinamas ir glostomas. Jis atsidėkodavo savo murkimu ir išraiškingu žvilgsniu… ? Sudie, Tafi, gerų tau medžioklės plotų… ❤
Žmogau, tas pats, kuris palikai mane net nemirktelėjęs, tas, kuris palikai mane šalti lauke, kartoninėje dėžeje, tas, kuris sudaužei mano jauną mylinčią širdelę… ? Aš verkiau, aš pykau, aš tave taip mylėjau, buvai man visas pasaulis, o aš tau ar buvau bent tavo pasaulio dalelytė? Buvo sunku susitaikyti, kad tu nebeateisi… Palikai vieną… ? Bet aš supratau, kad nuo šiol prieglauda yra mano namai, kur mane myli ir maitina. Stengiuosi po truputį priprasti ? Jau net žaisti noriu! O ir vardą gavau – Tafis ❤
Juk mokam spręsti problemas…ypatingai mokam mokyti kitus!!!!!! O daryti gera kito rankom yra tobula!!!! Mielas žmogau…ačiū, už pasirūpinimą augintiniu, ačiū, kad ne į gatvę…bet pasinaudojai savanoriu…net nepaklausęs, ar JAM YRA GALIMYBĖ.. pamirštat, kad ir mes esam žmonės, turintys šeimas, darbus…mes savo veiklą planuojam…bet ką čia su moralais, pažiūrėki, į paklaikusias nuo išgąsčio gyvūnėlio akis?tai tavo sąžinės akmuo, žmogau iš mažosios raidės…