Tūzikas galėjo gyventi kitaip. Galėjo būti kažkieno draugas, šeimos narys, namų puošmena. Jam tiesiog nepasisekė.
Jis atsidūrė ne ten, kur galėjo.
Daugybė metų jo ,,šeimininkė“ tvirtino, kad Letenėlė privalo skirti maisto jos globotiniui. Duodavom, pykdavom, bet duodavom, nes gaila šuns. Kai klausdavom, kodėl mes privalom maitinti šunį, kuris gyvena jos kieme, ne kartą yra atšovusi- jis ne mano, o mano sesers, kuri mirė, kai šuniukas buvo dar mažas…
Prieš daug metų Šiaulių letenėlės savanorės, nebegalėdamos matyti besikankinančio ir šuntančio Tūziko po kailio plutom, kvietėsi veterinarijos gydytoją, kad šuniuką primigdytų, kad greitai galėtų nukirpti visas tas baisias sąvėlas.
Tūzikas visą gyvenimą buvo piktas, bet kaip nebus, jei nėra matęs šilumos, meilės, nėra turėjęs šeimininko, kuris jam kuždėtų į ausį ,,tu mano šuo“… Kai šitaip susivėlęs ir nelaimingas…
Buvo kreiptąsi ir į VMVT, bet šuniukas gyveno augindamas baisius dredus, iki šiol…
Dabar ponią prispaudė VMVT- prisakė nukirpti šunį. Ir vėl ,,letenėle, padėk!“.
Suorganizavom, nukirpom, bet atgal grąžinti nenorim, nes Tūzikas plikas, jam šalta, kai toks pavasaris. Ir vėl pakabins ant grandinės .. Nors rodo sukandžiotas rankas, bet reikalauja grąžinti. Nes jau priprato…
Apgyvendinom pas save, šildomoje patalpoje, jis dar negali patikėti, kad turi minkštą guolį ir yra saugus.
11 metų jam, dar spėtų pagyventi kitaip. Kaip jis uodžia viską! Kaip jam viskas įdomu!
Ir visai ne piktas.
Žinot, kas baisiausia? Kad niekas Tūziko negali apginti… Šeimininkė reikalauja grąžinti, o įstatymai yra visiškai ne jo pusėje…
Bet šis atvejis ypatingas. Tiek metų valgęs leteniukams skirtą maistą, jis pusiau leteniukas. Ir jei niekas jo negali apginti, tam esame mes.
Viena ausimi girdėjome, kad mus paduos į teismą 🙂
Sėkmytės!
Tel. 067612231
