Uoga rado namus Londone.
Nereikalingųjų- Mašos, Tuziko ir Uogos- istoriją papasakosime iš pirmųjų, savanorės- globėjos, lūpų… radusios ir priglaudusios šunelius savo namuose:
„O istorija tokia…….. sena sena žiemos pasaka…. arba šaltos žiemos išdaigos……. važiavau gerai žinomu senu Šiaulių miesto rajonu, šaltukas spaudė apie 20 laipsnių, staiga man į kelią išbėgo šunų draugija nuo didžiausio iki mažiausio, atrodo, jų buvo 5 ar 6. Sustojau ir išlipau iš mašinos. Didesni kailiniuoti lakstė aplink, bet neužilgo nulėkė savo reikalais, liko šalia mašinos du mažyliai, stipendami savo plonomis šalančiomis kojytėmis. Pakalbinau mažylius ir šie pribėgo, prisiglaudė ir gailiomis akytėmis be balso žiurėjo į mane. Pradariau mašinos duris ir pasiūliau įlipti sušalusioms kojytėms. Mažyliai įšoko ir įsitaisė galinėje sėdynėje, drebančiais kūneliais glausdamiesi vienas prie kito. Aš žiūrelėjau į kitus nubėgančius šunelius, kurie dingo gatvės glūdumoje. Mažylius parvežiau namo ir išlėkiau į darbą. Visą dieną nedavė ramybės mintis, kur šildosi kiti ciuciai. Po darbo, vėlai vakare grįžau į tą pačią vietą ir sutikau iš gretimo namo moterį. Apsidžiaugiau, maniau, ji tikrai žinos keliautojų istoriją. Mano nuojauta pasitvirtino. Su moters pagalba ieškojau likusių ciucių. Atėjo „meškutė“ linguodama, draugiškai prisiglaudė ir įsitaise mašinoje. O istorija tokia….. kažkada, senai senai, gyveno netoli esančioje trobelėje senolė, kuri rūpinosi, lepino ir mylėjo „meškutę“. Tačiau nelemta buvo nugyventi „meškutei“ kartu su senole. Iškeliavus šeimininkei anapilin „meškutė“ liko prie būdos, viena. Gyveno kažkoks jaunuolis toje trobelėje, bet šiuo metu ten nieko nėra. Lankydavo „meškutę“ viso rajono jaunikiai, o ši vedė… Ir dabar „meškutė“ gyveno viena su savo paskutinės vados vaikiukais, kuriuos pamaitindavo rajono gyventojai. Taip atsirado pas mane ši trijulė. Negalėjau palikti tokiame šaltyje kankintis nabagėlių… Dabar visi sotūs, laimingi, šiltai gyvena.. Praėjo „spa procedūras“, nes dvokė siaubingai, vanduo tekėjo juodas nuo kūnelių.“
Išsamesnę informaciją apie šunelius suteiks globėja Rita tel. 861290063
Uoga, ~1m.
Uoga ir Tuzikas, 1m.
Draugai, kurie striksės šalia, kurie nė už gražiausią pasaulio guolį tavęs neišduos…verkiant – laižys rankas, šąlant – prisiglaus arčiau…Juk šuo atsirado žmogaus gyvenime, kad būtų iš ko mokytis ištikimybės…bet oi, kaip sunkiai sekasi šios studijos kai kuriems… 
😥Bet štai, dvi stiprios atsidavusios širdužės…gal viena, ar net abi Jums skirtos?
😉😉
Šis kudliukas irgi buvo sugautas, bet pasirodo, turi šeimininkus ir buvo jiems grąžintas.
—
Neprižiūrimi šuniukai Kalniuko rajone, Šiauliuose jau buvo pastebėti 2016 metais, tačiau, anot pranešėjos, buvo nesugaunami, vienas jų – rudoji Maša. Štai toks pranešimas su vaizdine medžiaga buvo gautas tada:
„Sveiki ką daryti tokiu atveju, mūsų gatvėje kalniuke rajonas čia prie talšos ežero, laksto nedidukas jaunas šuniukas tai vieni tai kiti gatvėje pamaitina, vakare nebūna bet diena visada. Kitoje gatvėje gyvena žmogus pas jį yra kalytė kuri ir atsivedė juos buvo 4 liko vienas bet man toks vaizdas kad jis neprižiūri šuniukų, pats maistą gamina lauke ant laužo….
gryžinėjau namo sėdi varkšiukas ant lietaus 
va atsiūsiu foto viena diena nupaveikslavau, bėga į šona… to balto mama matomai vėl turės šuniukų. Čia manau su tuo žmogum reikia griežtai čia tikrai yra šunų nepriežiūra…
Kita sios istorijos puse.
Gyveno karta apgriuvusioje trobeleje liudnas jaunuolis, geru zmoniu priimtas, geresniu laiku laukiantis.
Salia trobeles gyveno sunele. Seimininkai ja Buze vadino, anksciau jie Buze aplankydavo karta i savaite, palikdavo maisto, vandens. Jaunuoliu prisake: priziurek suni, nama, o kai gyvenimas pageres kaip nors ir atsiskaitysim.
Buze viena gyveno, is toli ant visu lojo, su niekuo nedraugavo ir nieko neprisileisdavo – visai panasiai kaip ir tas liudnas jaunuolis. Taciau dabar jie vienas kitame surado drauga.
Vaiksciodavo Talksos ezero pakrante kartu, priprato ir Buze prie zmoniu. Iseidavo jaunuolis ryte sudijuoti, kartais iseidavo ir Buze aplinkos tyrineti, susirado ir dvikoju ir keturkoju draugu. Atejus vasarai Buze susilauke keturiu suniuku. Apsidziauge jaunuolis, kad jo gyvenime naujos gyvybes atsirado – visada norejo tureti savo suni. Dabar jau nebe dviese o sesiese vaiksciojo vorele, Talksos ezero pakrante, o zmones vis stabdydavo suniukais pasidziaukti, jaunuolis ir sustodavo, dalinosi laime. Daug laiko nepraejo kai taip bevaiksciojant viena po kito graziu siuniuku is jaunuolio zmones isprase, dar ir pinigus siulydami. Liko jaunuoliu Buze ir vienas siuniukas Merfis. Jaunuolis dabar dazniau Buze laikydavo prirista seimininku nurodymu, o draugiskas Merfis lakste po kiemus ir dziugino zmones visada.
Vazinedavo jaunuolis dviraciu, o Merfis pirma begdavo, visus kelius zinodamas, arba is paskos, vis speliodamas i kokia nauja vieta vel semininkas ji nuves, kokiu dragu susiras. Visada budavo salia be jokio pavadelio, zmones stebejosi ir pavydejo.
Atejus rudeniui jaunuolis vel suskubo i mokslus, ryte iseidavo, po pietu gryzdavo, Buze su Merfiu ji laimingai pasitikdavo.
Atejo pavasaris, pas Buze pradejo vaikscioti sveciu. Vienas is ju – kudlotas kaimynu suo, Merfio tetis. Praleisdavo salia Buzes jis visa para ir daugiau, niekur nesitraukdamas, kitu teciu neprileisdamas. Galvoja jaunuolis, bus vel siuniuku graziu, gal vel viena sau pasiliksiu, o kitus atiduosiu ar parduosiu. Taciau nespejo nauji siuniukai nei i lauka islysti o jau seimyna nelaime istiko – Merfis dingo. Ieskojo jaunuolis internetuose, globos namuose. Nerado. Tikriausiai kazkam geras patiklus siuniukas per daug patiko. Bego laikas, jaunuolis vis paziuredavo skelbimus, bet Merfio vis nerasdavo. Buzei gime trys siuniukai ir jaunuolis nusprende kad dabar jau nei vieno niekam neatiduos. Jeigu viena pavoge, tai bent triju gal nepavoks. Juoda suniuka pavadino Karbonu, angliskai Carbon – Anglis. Mazaji ruda suniuka pavadino Tymo. Na o juodai balta pukuota mergaite labai primine pradingusiji Merfi, tai jaunuolis ja ir pavadino Merfi. Prasinejo jo kaimynai ir kiti sutikti zmones kad tik duotu ar parduotu. Ne, sake jaunuolis. Situos pasiliksiu, gal kitais metais. Vienas kaimynas supykes net grasino: „Jei tik pamatysiu kad ne visi trys lakso ir kad kazkam atidavei!…“. Prisirinko jaunuolis telefono numeriu is siunukiu norinciu zmoniu ir lauke kitos vasaros kol vel siunukus bus. Atejo ruduo, ziema, prasidejo mokslai. Nakvodavo visi suniukai siltai prie krosnies, kartais i lova isokdavo. Karbonas prie koju, Merfi seimininkui ant nugaros, o mazasis Tymo smurkst po anklode! Ryte visi jau tupedavo prie duru ir lauktavo kada jos atsidarys. Paleisdavo jaunuolis gauja i lauka, reikalu atlikti, geru kaimynu dziuginti ir kaciu, bei kitu padaru, virsijanciu greiti, vaikyti. Ruduo, ziema, jaunuolis vel studijuoja. Isgirsta suniukai ji vakare grystant, laimingi pasitinka – kas is vienos budos, kas is kito kokio kampo, kas net is kokio kaimyno kiemo. Savimi ir vienas kitu pasirupinti mokantys.
Ziema pasibaige, atejo Kovo menuo. Kaip visada jaunuolis ryte paleido suniukus ir isejo i mokslus. Deja… Sikart grysus jo jau niekas nepasitiko. Blaskesi jaunuolis po rajona, kur mano suniukai? Net ir pacia Buze kazkas nejau pasivoge? Kiti sunys vaiksto aplink, bet tu keturiu vis nera… Galu gale velai vakare surado Karbona prie pazystamu kaimynu. Visa issigandusi kaip ne sava. Karbonas buvo atsargiausias is visu, neprisileido vagiu.
Dabar jaunuolis beveik visada Karbona laiko uzdaryta namie, kartais ant trumpo pavadzio issivesdamas. Kaip ir jo seimininkas, Karbonas dabar jau zmonemis nepasitiki, beveik ant visu loja ir puola.
Po keliu menesiu netiketai jaunuolis iskases internete skelbima, pamate savo siuniuku nuotraukas ir keista istorija parasyta. Pasirodo draugiski, patiklus mazi suniukai isoko i svetima masina. Buze, dabar pavadinta Meskute seimininkai bandys atgauti. O liudnas jaunuolis tapo dar liudnesniu. Merfi, pasirdodo, kaip visi lietuviai emigravo i uzsieni. Gyvena londone, pasivadinusi Uoga. Tymo, kuris dabar vadinamas Tuziku, su Buze turbut vis dar pas ta keista pasaku bobute.
Zmones, labiausiai saugokite savo mylimus augintinius nuo dvikoju padaru, mastanciu, sugebanciu interpretuoti informacija, kurti istorijas ir turinciu sugebejima visokius dalykus isgalvoti. Gamtoje nera baisesnio padaro uz zmogu.
Nieko neaiškinsime ir nesiaiškinsime, bet tikimės, kad kada nors jūsų požiūris į neprižiūrimus augintinius pasikeis, bet šiuo gyvenimo laikotarpiu, viliamės, kad augintinių ar globotinių neturėsite…