GAJA

Gaja rado namus.

Gavome pranešimą ir be žodžių išvykom…o ką besakyti tokiomis minutėmis😥žmogaus gaila dėl jo sergančios sielos, nes tuomet kenčia mažesnieji. Kuriuos, dėl seno sukirpimo, dar galime prirakinti grandine, leidžiame sau neduoti gerti, maitinti dvėseliena… Liūdna, bet tokia kronika dažna. Ir ši mergytė tapo sužaloto savo žmogaus sielos auka. Perteikti kvapo ir klaikios…slegiančios atmosferos nepavyks, bet bent kiek leidžia žodžiai išsakysim…tarp dviejų pastatų, tiksliau tokio siauro tunelio, krūva pūvančios mėsos, daug lentų, trūnyjančių skudurų, purvo ir išmatų žypsi skaidrios akys…jos neverkė, bet verkėme mes. Įsikandusi kalytė savo turimą turtą, jai džiugesį keliantį pagalį, modama galva kvietė žaisti…tiek laimės šunytei, žmogus atėjo, o ir kalbina dar…

Ech žmogau, net vanduo su gyvomis lervomis… našta tau kailiuotas draugas, o atsakomybės, gailesčio nėra…suvokimas yra, nes labai nesinorėjo „šeimininkei“ kad būtų žinoma. BET AR DĖL AKIŲ MYLIME ARTIMĄ… Kalytė ypatinga, bet labai labai suvargus, bet juk viskas gerai…na, bus gerai.