KLARAS

Sveiki, esu Klaras. Man kažkodėl liūdna. Tiek aplinkui likimo draugų, galėčiau linksmntis su visais, bet liūdna, nors tu ką…
Pamenu kaip per miglą šiltus namus ir savo guolį prie šemininko lovos. Po to grandinę ant kaklo prie tvarto. Bet pats siaubingausias dalykas, kurį labai gerai pamenu, kai likau vienas… prie to pačio tvarto…
Kai atvažiavo manęs išgelbėti, bandžiau vaidinti, kad saugau, bet širdis spurdėjo iš džiaugsmo- žmogus, pagaliau!

Esu savanorių numylėtinis… gal tas liūdnumas man suteikia žavesio, o gal tik gailestį… nežinau.

Pasakysiu paslaptį, tik niekam neišduokit- nežmoniškai bijau taip ir nugyventi visą likusį savo gyvenimą… Nors turiu apartamentus, ape kuriuos galėtų pasvajoti ne vienas, bet nedžiugina ir tiek…
Girdėjau, kad esu be ,,savo pasididžiavimo“… Kas tas pasididžiavimas… hm…
Man pasididžiavimas būtų eiti su savo šeimininku išdidžiai į mišką, kartu grįžti namo, išdidžiai pasidėti galvą ant šeimininko kojų, kai jis vakarieniauja ir išdidžiai, su visišku pasitikėjimu žiūrėti jam į akis…
Man pažadėjo, kad tap bus… o aš lieku svajoti ir tikėti…

Klarui 7m.
Tel. 867612231