GĖLYTĖ

GĖLYTĖ

Vos 1 m. sterilizuota
Ilga mano istorija ir paini: nežinia kada ir kaip atsiradau Gruzdžių karantinavimo tarnyboje, buvau iš visų beveik drąsiausia, bet dar vasarą atsidūrusi Letenėlėje ėmiau ir pabėgau iš ten. Bijojau aš to žmogaus, slėpdavausi po kėdėm, netikėjau juo.. Po ilgų laisvės mėnesių parsiradau atgalios, bet į vidų pas visus katinus negrįžau, o garsiai kniaukdavau ir prašydavau rūpesčio t.y. maisto savanorių 🙂 Taip prieiti niekas ir neįstengė prie manęs, pagaliau manė, kad esu laukinė, nes tik kas staigaus ir bėgu tolyn laukais nuleidusi uodegą. Atėjo keistas laikas: čia savanoriai nebe kasdien atvažiuodavo, dažniau praalkdavau, bet ištikimai sėdėdavau pastogėje ir laukdavau: o gal… Žmonės pasirodydavo savaitgaliais, vykdavo kažkoks perversmas, kuris vis gi supratau, kažką reiškia… Kartą atvažiavo tie patys savanoriai, kurie palikdavo šį tą man užkrimsti, ir bekramsnodama, jiems nematant įlindau į kažin kokią geležinę dėžę ir papuoliau! Tikrai tada išsigandau, kniaukiau, netgi grąsinau visais balsais, bet jie manęs nepabūgo ir aš atsiradau kažkokioje vietoje tarp 7 katinų. Bijojau jų, bijojau tų pačių žmonių, bet kartą jiems iš tolo kalbinant mane jie mane ir paglostė… Oj, įdomus jausmas, lyg ir malonu, bet nesilioviau grąsinti savo čaižiu maiukimu jiems, todėl jei nebelindo, o aš dar norėjau to švelnaus perbraukimo per galvytę 🙂 Stebėjau, kaip jie bendrauja su kitais mano gentainiais, kaip jie jų nebijo? Ir po truputį įsidrąsinau ir aš: dabar mane jau galima paglostyti, tik nereikia išsigąsti tokio čaižaus mano prašymo dėmesiui, mielai riečiu uodegą, tik reikia būti už mane drąsesniems ir ištiesti ranką, atsakysiu švelnumu 😉
P. S. Mėgstu supavydėti, kai glosto kitas ir tada dar garsiau rėkiu: mane, mane paglostyk! 🙂
861839569

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *