Sako, kad tokiems šunims kaip aš reikia stebuklo. Gal gerai susidėsčiusių planetų, gal sėkmės, o gal tiesiog žmogaus, kuris pažiūrėtų širdimi. Nes seni šunys retai tampa tuo pirmu pasirinkimu.
Bet aš vis tiek tikiu, kad kažkur yra žmogus ir man.
Aš — Kurmis. Prieš kelerius metus atvykau į prieglaudą iš Šeduvos kartu su dar dviem savo likimo draugais. Jie jau seniai miega savo namuose, turi žmones, kurie juos myli. O aš likau čia. Jau trejus metus.
Kartais galvoju, gal tiesiog niekas manęs nepastebi.
Aš nesu tas energingas jauniklis, kuris laksto ratais ir visus linksmina. Tiesa sakant… aš net nelabai mėgstu vaikščioti. Išeinu į lauką, truputį paeinu, atsisėdu ir stebiu pasaulį. Dar ir priaugęs svorio esu, bet juk ne visi turi būti sportininkai, ar ne?
Su kitais šunimis sutariu gražiai. Tik kai žmogus mane paglosto ar pakalbina, tada labai norisi visą dėmesį pasilikti sau. Nes žmogaus artumo man turbūt visą gyvenimą trūko labiausiai.
Sako, kad esu labai geras šuo. Ramus. Be problemų. Toks, kuris galėtų gyventi ir su kitu šuniu, ir net su katinu. Bet svarbiausia man būtų turėti žmogų. Savo žmogų.
Man jau 10 metų. Aš negaliu pažadėti, kad gyvensiu labai ilgai. Bet pažadu viena — jeigu mane pasirinksi, mylėsiu tave visa savo širdimi tiek, kiek tik man bus duota.
Labai norėčiau bent kartą gyvenime užmigti žinodamas, kad rytoj vis dar būsiu namuose. Savo namuose.
Kurmis, su kitais dviem tokio pat likimo draugais, atvyko iš Šeduvos. ~2016 m. gimimo. Išsamiau tel. +37067612231
