PURPURĖ (1-2 m.) Sterilizuota
NUOS – TA – BI!
Bet reikia paaškinimo, kodėl aš tokia? 🙂 Lengvai galiu pasipasakoti: kai atsidūriau Letenėlėj buvau gan uždara, nedrąsi, netikėjau tais žmonėmis, kurie mumis čia taip rūpinosi. Mane sterilizavo, labiau jau pasitikėjau, bet, kai mane ,,išvystė“ iš to drabužio – kokono, kuriuo buvau visą pooperacinį periodą, aš atgimiau iš naujo: su pasitikėjimu atsirado ir drąsa ir prieraiškumas bei meilė tam pačiam žmogui ! 😉 To pasekoje tapau kambariuko gyvsidabriu: duoduosi, žaidžiu, užkabinėju savo gentainius, noriu siusti, duotis, esu visiškai jauna ir laiminga, o iki tos pilnos laimės reiktų savo namų, kuriuose dar daugiau išsilukštenčiau 😉
Apie mano praeitį: savo buvusių ,,šeimininkų“ buvau palikta likimo valiai tiesiog ten pat, kur ir stovi jų namas… su dar keliomis katėmis gyvenome visai šalia jo. Čia mumis rūpinosi neabejingi mūsų likimui žmonės ir, sakyčiau, pakankamai gerai rūpinosi, skaniai bei sočiai pavalgyti duodavo, tad neteko ilgam laikui praeiti ir aš tapau rubuiliukė, užsiauginusi nemažą lašinukų sluoksnį su žvilgančiu it sabaliuko kailiuku 🙂 Gerai, kad tie patys mus prižiūrintys žmonės suprato, kad gyvūnui, gyvenančiam gatvėje, nėra svarbiausias dalykas kaip prikimšti skrandį, bet ir rūpinasi mano ateitimi, ir suprato, kad aš esu katė, kuri per metus gali atsivesti nuo vienos iki trijų vadų ir taip nusistekenti, suvargti ir galiausai pražūti… Ačiū jiems, dabar aš saugi ir laukiu tų rankų, kurios nebe paliks, mylės, sočiai bei skaniai duos užkrimsti (tą aš tikrai mėgstu 😉 )
