Jie gyveno taip (paskutinės nuotraukos). Mažutė Kuklė, kuriai yra apie du mėnesius, yra beveik be plaukų. Gyveno švilpiančioj vėjų pašiūrėj. Vidaus nuotraukų net nekeliam, nes kažkaip apėmusi svetima gėda. Ten tokie šabarkštynai, kad sunku įsivaizduoti, kaip įmanoma žmogui šitaip gyventi. Du Kuklės giminaičiai laikosi, vienam tik ausys apiplikusios. Poodinė erkutė.
Visi trys atkeliavo pas mus ir užsipildėm paskutines paskutiniausias vietas, kurių net neturėtume užpildyti, nes patalpos skirtos visai ne tam ..
Ir ką… Ir gyvenam toliau. Visiems trims suduota Bravecto.
Mažylė tai gerulė, ją tik čiupinėk ir myluok. O berniukai ne taip džiaugiasi žmogaus artumu.
Vakar juodasis išsiropštė iš aptvariuko lauke, kur buvo paleisti atlikti reikaliukų, tai dvi valandas gaudėm. Šliaužiojom, rėpliojom keliais po pievą, gulėjom .. Pavyko tik brolį atsinešus, ir tai tik tada, kai pavargo ir nurimo šiek tiek. Palikti lakstyti negalėjom, nes mūsų šuniai būtų jį suvalgę…
Bet labai mažučiai ir gražūs berniukai. Ir mieli.
Nenuobodu pas mus. Bet kad linksma, irgi negalėtumėm pasakyti 😉
Kuklė rado namus!
