RAFIS

Žmonės kalba, kad esu panašus į korgį. Nežinau, kas tie korgiai, bet tikiuosi, kad jie tokie pat linksmi ir gero charakterio kaip aš. Esu nedidukas baltapūkis ir labai smagus vyrutis. O dar sako, kad mano uodega niekad nepailsi – ji visą laiką vizga, nes man taip gera būti šalia žmogaus. Aš aaaaabsoliučiai dievinu bendravimą. Noriu dėmesio nuo-la-tos, todėl gaudau kiekvieno praeinančio žmogaus žvilgsnį, kad tik pasirinktų mane išvesti ar bent trumpam skirtų man laiko.

Į prieglaudą atvykau kartu su savo likimo draugais Aldute ir Rifu. Mes visi gyvenome ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Aldutei jau labai pasisekė – ji rado savo namus. O mes su senjoru Rifu dar laukiame.

Man apie 4 metus. Ir nors beveik visą savo gyvenimą praleidau prie grandinės, tai manęs nepalaužė. Nei trupučio. Aš vis tiek likau be proto geras, draugiškas ir žmogaus dėmesio ištroškęs šuniukas. Atrodo, kad dabar bandau atsigriebti už visus tuos metus, kai trūko šilumos, bendravimo ir paprasto buvimo kartu. Man taip svarbu žmogus, kad kartais net sunku nuslėpti tą laimę gavus bent mažą trupinėlį dėmesio.

Draugauju su kitais šunimis, nesu reaktyvus ir mėgstu visur dalyvauti kartu. Jei kažkas vyksta – aš jau ten, pasiruošęs smalsiai stebėti arba linksmai sukiotis aplink

Visi sako, kad esu labai mielas, geras ir smagus šuniukas. O aš tiesiog labai laukiu žmogaus, su kuriuo galėčiau kasdien kartu džiaugtis gyvenimu