Rado namus!
Yra dalykų, prie kurių mūsų prieglaudoje niekaip nepavyksta priprasti💔
Miršta žmogus, o kartu su tuo pasikeičia ir jo augintinio gyvenimas. Labai dažnai mylimas gyvūnas atsiduria pas mus. Ne todėl, kad jis kažkuo nusikalto. Ne todėl, kad tapo blogesnis. Tiesiog žmogaus, su kuriuo jis gyveno metų metus, nebėra.
Ir tada prasideda priežastys – nėra vietos, alergija, negalime pasiimti…
Mes suprantame, kad gyvenime būna visko. Bet vis tiek sunku nesusimąstyti – jeigu tas gyvūnas buvo toks svarbus mūsų išėjusiam šeimininkui, gal jis galėjo būti svarbus ir jo šeimai?
Juk Rudolfas nebuvo tiesiog šuo. Jis buvo kažkieno kasdienybė. Kažkieno draugas. Tas, kuris buvo šalia diena iš dienos.
O dabar, sulaukęs senatvės, jis turi priprasti prie gyvenimo tarp prieglaudos sienų.
Rudolfas ~2017 m. gimimo. Jis atkeliavo pas mus iš Voveriškių, mirus jo šeimininkui. Kastruotas. Nuostabus, ramus senjoras, kuris tikrai nenusipelnė savo gyvenimo pabaigos praleisti prieglaudoje.
Labiausiai skauda dėl tokių šunų.
Dėl tų, kurie žmogui atidavė visą savo gyvenimą, o patys senatvėje lieka be savo žmogaus.
Labai norėtume, kad Rudolfas dar spėtų sužinoti, ką reiškia turėti namus. ❤️
📞 067 612 231
