Aš – Seratoninas🐾
Dabar jūs matote mane šiltame guoliuke. Aš vartausi, murkiu, glaudžiuosi prie rankų… Kartais net užsimerkiu iš laimės.
Bet aš ne visada žinojau, ką reiškia šiluma.
Sušalę. Ištroškę. Alkani. Sergantys.
Taip gyvenau aš… ir daugybė kitų gyvūnų.
Visi namai – vienas didelis tualetas.
Stingdantis šaltis ir badas – kiekviename kampelyje.
Ten nebuvo rytojaus. Tik dar viena diena išgyventi.
Mes gyvenome tame košmare kasdien. Be pagalbos. Be šilumos. Be vilties.
Glaudėmės vienas prie kito, kad bent truputį sušilti… bet net ir tai ne visada padėdavo.
Kai kurie tiesiog… tyliai užgesdavo šalia mūsų. Be garso. Be atsisveikinimo.
Aš dar prisimenu viską.
Tą kvapą.
Tą šaltį.
Tą tuštumą pilve, kuri skaudėjo labiau nei bet kas.
Ir tada… atvažiavo gelbėtojai.
Ir mus išvežė…
Nežinojau kur.
Tik tyliai tikėjausi – kad bus bent truputį geriau nei ten.
Ir pirmą kartą… gyvenime neklydau.
Dabar aš turiu guoliuką. Minkštą. Šiltą.
Turiu pilną pilvuką. Kiekvieną dieną.
Turiu rankas, kurios glosto… švelniai, atsargiai, su meile.
Prieglaudos narvelis man – tarsi rojus.
Vieta, kur niekas nešąla.
Kur niekas nebadauja.
Kur niekas nemiršta šalia.
Kartais net nenoriu iš jo išeiti…
Lyg bijočiau, kad viskas dings.
Lyg bandyčiau išsimiegoti už visas tas naktis, kai drebėjau iš šalčio.
Bet jie sako… kad gali būti dar geriau.
Kad galiu turėti savo žmogų. Savo namus. Savo gyvenimą, kuriame nebereikės bijoti.
Gal… tu?
📞 060262931 💛
