ŠIAULĖNŲ ŠUO LOKIS – Šiaulių Letenėlė

Žiūriu į jus dabar iš debesų…

Dėkoju už viską. Man čia gyvenimas buvo rojus. Bet, pasirodo, rojuje atsidūriau tik dabar… Man nebeskauda, nebešalta. Nebebaisu. Aš skrendu ten, kur vaivorykštė.

Su meile, Lokis ❤️

O mums liūdna be galo… 😢 2023-12-08 iškeliavo anapus…

Labas, aš esu Lokis. Susipažinkime! Oi, mano gyvenimas tikrai buvo nelengvas, turėjau namus, paskui mane iš jų išmetė, buvau benamis ir gyvenau krūmuose prie upės, tada pasigavau erkę, nuo kurios vos nemiriau, bet ačiū letenėlėje dirbantiems žmonėms, likau gyvas. Dabar turiu savo voljerą, maisto, vandens, o ko daugiau tokiam dičkiui reikia? MEILĖS! Norėčiau, kad mane kažkas mylėtų, apkabintų, niekada nepaleistų ir pasakytų, jog dabar mano gyvenimas bus lengvesnis…gal tai būsi tu?♥️

Jūsų visų linkėjimai Lokiui pasveikti padėjo! ❤ Na, ga dar tos petnešos ,,superdog“ kažkiek suveikė 😂

Jis pats deda visas pastangas eiti… dar pirštai riečiasi, dar labai labai sunku. Bet jis pradeda gyvenimą iš naujo, visų mūsų kartu pastangomis. Ačiū! ❤

Šiandien vėl vyksim į kliniką, kartosim kraujo tyrimus, kad gal jau bus galima sulašinti lašinę… nes su maistu dar nedraugaujam. Tiesa, jautienos gabalą vakar nuo mūsų jau saugojo, nors ir nelietė 🙂

https://www.facebook.com/715330268538051/posts/7445173835553627/

Lokis sunkiai serga. Klastingoji babeziozė…:( Būna dienų, kai mažiau myli žmoniją… Tai priklauso nuo išmestų gyvūnų į gatvę skaičiaus. Šiuo metu būtent tas nemylėjimo metas 🙁 Jų, tų išmestųjų, perdaug saujelei gelbėjančių. Kasdien į prieglaudą plūsta niekam nereikalingi kačiukai, šuniukai…
Žiūriu į Lokio akis ir gėda… už žmones…

Jis buvo kažkieno šuo, kažkas atsikratė juo tokiu būdu, tikėdamasis, kad gyvenvietė šalia, kažkas priglaus.
Negalvojo, ką teks išgyventi šuniui… Didžiulis, visi bijo, visi veja tolyn iš savo kiemo…
Lokis susirado saugią vietą- prie upės, krūmuose.

Būtų keista, jei mėnesį gyvendamas krūmynuose, būtų nepasigavęs tos užkrėstos erkės. Matomai, dėl to ir davėsi sugaunamas. Suprato, kad be pagalbos neišgyvens…

Dedam visas pastangas, bet šansų nedaug. Beveik 40 kg šunį nešiojam ant rankų. Antradienį dar sunkiai, bet ėjo savomis kojomis, o vakar jau tik gulėjo… Visokių minčių buvo, neslėpsiu. Tikrai nesinori, kad Lokio gyvybė užgestų vienatvėje… bet pakartotiniai kraujo tyrimai parodė, kad situacija gerėja, todėl atsirado viltis, kad gal pavyks Lokį ištraukti iš mirties gniaužtų. Lašinių statyti negalima, nes kraujas labai skystas, tad maitinam recovery konservus švirkštu… Laimė, vandenį geria ir jau nebevemia ir nebeviduriuoja.

Šiandien vėl vyksime į kliniką.
Pasiųskite jam šilčiausius palinkėjimus, mums su Lokiu to labai labai dabar reikia… Jis turi gyventi!
Labai prašome prisidėti prie Lokio gydymo išlaidų 🙏
Kad ir kaip bepasibaigtų, suma bus milžiniška. O eilėje dar ,,stovi“šimtai tokių niekam nereikalingųjų… 😢

Vaizdo įrašas

ŠIAULĖNŲ PAUPIO GYVENTOJAS JAU PAS MUS!

Dar balandžio pradžioje gavome pranešimą, kad Šiaulėnų miestelyje prie upės pakrūmėje gyvena didelis juodas šuo.

https://www.facebook.com/715330268538051/posts/7271701596234186

Vietiniai su baime stebėjo, kaip dičkis išeina kažkur ir vėl grįžta. O ir pats šuo neprisileido žmogaus arčiau nei 300 m… Minėjo, kad maitinasi kačių šėrimo vietoje…

Prašėm gyventojų maitinti, jaukintis, nes net gaudyklės tokios neturime, kad tilptų toks milžinas. O patiems tokį kilometražą kasdien nuvažiuoti, kad pamaitinti ir jaukintis, tiesiog per sudėtinga.

Pagaliau mūsų savanorei Dijanai vakar pavyko užsinerti pavadį ir nusivesti jį į automobilį!

Lokis važiavo ant keleivio sėdynės, jaukiai pasidėjęs priekines letenas ant kelių vairuotojai

Pasitikintis ir laimingas, kad šalia yra žmogus… pagaliau…

Lokio šonai išplikę, vienoje vietoje ižsilaižęs odą. Sudavėm bravecto tabletę, laukia išsamesnė veterinarų apžiūra, gydymas ir, kas žino, gal jam dar pasiseks surasti šeimininką, kuris nepaliks jo niekur niekada…

Ačiū vietinėms moterytėms, kurios neleido vargšui badauti ir sugrąžino pasitikėjimą žmogumi!