Kaip manote, kiek bute gali gyventi gyvūnų, kad būtų dar normalu? 😉
Visi jie apsigyveno iš gailesčio- Bučis paimtas iš moteriškės, kuri ketino jį užmigdyti, Strielka, konfiskuota iš daugintojų, su didžiuliais augliais ir išvarža, Fiona pasiliko, išdalinus jos vaikus, nes tiesiog žinojau, kad pakeisti vietą jai būtų didžiulis stresas, Ditikas gydėsi pūliuojančias žaizdas po kovų gatvėje, ir pasiliko, Grašfildas- neprijaukinamas katinas, kurio pagailo, kad sėdi narve, o atgal paleisti nebuvo galima, nes sunkiai mato…
Svaras, šeštas augintinis bute… Atvažiavo jis pas mus beveik prieš metus. Jo šeimininkė neteko regėjimo, nebeturėjo galimybės pasirūpinti savo mylimu šuniuku, tad 2010-ų metų gimimo Svarą atidavė į prieglaudą skaudančia širdimi.
Oj, kaip mums nelengva buvo su juo. Visus tuos metus mes taip ir nebuvom palietę jo, nes kiekvienas bandymas tiesti ranką (jeigu ji be dešrytės) būdavo palydimas dantimis. Yra kentėjusios ir kojos, kai kieme bandydavome paliesti jo draugą šuniuką, ar bandant uždėti pavadį, kad parvesti į namelį.
Taip ir gyvenom, prisitaikėm ir mes, ir Svariukas- mes jo neliečiam, jis mūsų 🙂
Vieną rytą radom jį visą šlapią ir nebevaldantį galinių kojų… Ką jam padarė jo kambariokai, su kuriais jis gyveno beveik visus tuos metus, ir viskas būdavo gerai, taip ir nesužinosim. Kraujo nebuvo, bet išvaizda buvo apgailėtina.
Padarėm rentgeną- niekas nelūžę. Tik po kelių dienų pradėjo stotis ant vienos kojos. Bet nebevalgė. Na ką- namo, nes reikėjo kasdien į kliniką lašinėms. Kraujo tyrimai rodė visišką anemiją. Pradžioj pasipykdami, bet vis labiau ir labiau įgaudami pasitikėjimą vienas kitu, keliaudavom į kliniką. Svaras ragaudavo tik žalią mėsą, bet labai mažais kiekiais, tad niekas nesikeitė- anemija kritinė. Jau buvo belikęs vienas kelias- kraujo perpylimas. Paskutinę minutę Šiaulių veterinarijos centro priimamąjame mus ,pasigavo gydytojas Mindaugas Babickas ir tarė- reikia išimti blužnį. Taip ir padarėm. Ir ką, po penkių dienų kraujo tyrimas rodo normą 🙂
Ačiū, Mindaugai ❤
Svaras sveikas. Tapo meilus, lyg katinas. Bet tik man. Visi kiti žmonės dar vis nepageidaujami. Jis juos pakenčia, bet link jo artėjančių rankų- ne. Kartais ir žiūrėti į jį negalima 🙂
Kaip jį sugrąžinti į prieglaudą? Kaip…
Tokio charakterio ir tokio amžiaus šuniukui rasti globą- misija neįmanoma… O gal?
Žinau tikrai, kad jis priprastų ir prie kito žmogaus. Gal reiktų laiko… Bet namuose, tik namuose.
Gelbėkit, nes man kaimynai jau gali iškviesti veterinarinę tarnybą 😉
Ačiū jiems, kad supranta ir pakenčia ❤
Svaro gydymo išlaidos milžiniškos. Bet tai buvo verta vien dėl to, kad šis šunėkas vėl pagyventų meilėje…
Jei tik galėtumėte prisidėti…
Ačiū ❤
Ingrida
Svaras atvyko į prieglaudą iš Radviliškio r., šeimininkė juo dėl savo sveikatos problemų nebegalėjo rūpintis.. šuniukas gimęs ~2010 m.
