Raseinių rajono šuniukai

Smila rado namus.

Smila šaltą žiemą rasta su savo, gal sese, gal dukra ir dar dviem mažyliais. Visi buvo sušalę, badavę ne dieną, gal todėl mūsų Smilutė dabar bando atsigriebti 🙂 Ji valgo tiek, kiek lenda, o lenda jai daug 😀
Kadangi gyvena laisvai Sneigių namelyje, vaikšto, kur nori, maisto randa be vargo.
Jei anksčiau rašėm, kad Smila yra liūdna, tai dabar to tikrai nepasakytume- ji tiesiog rami, užtikrinta ir jaučiasi saugi. Gyvena tarp šunų, visai nematoma. Niekada nesivelia į jokius konfliktus, ,,nelenda į akis“, niekuom nesiskundžia ir nieko nereikalauja. Ar loja? Hm… gal, kai labai reikia 🙂
Kai jai gera nuotaika, tai labai prajuokina, lakstydama džiaugsmingai, ant savo trumpų kojyčių nešdama ,,paršelio“ kūnelį 🙂
Smilai reikia ramių namų, kur galėtų gyventi šuo, katė, ir kur nebūtų barnių, didelio triukšmo… gal net būtų geriausia, jei būtų vienas, ar du suaugę žmonės, kurie priimtų Smilą į savo namus, gerbtų ją (nes ji asmenybė), mylėtų besąlygiškai. Ir patikėkit, Smila atiduotų jiems visą savo storą ir gilų gyvenimą 😉
Sterilizuota, vakcinuota ir čipuota, maždaug 4 metų.
Tel. 867612231


Prisimenate ,,Mažąjį princą‘‘, kai lapė pasakė berniukui, kad mes tampame amžinai atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukiname? Šią pasaką vertėtų paskaityti ne tik vaikystėje, bet ir tada, kai esame pakankamai subrendę pasirūpinti silpnesniais. Kai Dievas mums dovanojo ištikimiausius draugus – šunis, deja, nesuteikė dar vienos dovanos – gebėjimo susikalbėti su jais. Gaila, negalime Smilos paklausti, ko ji ilgisi ir kas atsitiko, kodėl ji išsigandusi, tačiau jos liūdnos akys išduoda, kad Smila matė pakankamai. Jai kitų šunų draugija, kuri čia, Sneigiuose pakankamai didelė, nėra reikalinga. Ji nepyksta ant kitų šunų, nerodo agresijos, tačiau jai jie tiesiog nereikalingi. Tvirtai žinome, kad šios liūdnos akys pasikeis, kai Smila atras žmogų, kuris suteiks jai šiltą namų kampelį, dėmėsį ir meilę, tokią meilę, kurios Smila ir nusipelnė. Ir vėl šuns džiaugsmai: voliojimasis pievoje, lakstymas su kamuoliuku ir saldus miegas žinant, kad šeimininkas yra kartu, taps kasdienybe. Mūsų mažajai Smilai ypatingai reikia namų, kuriuose taptų mylimu šeimos nariu. Viena aišku, kad Smilos gyvenimu nepavadintumėm pasaka, tačiau labai laukiame tiek mes, tiek Smila, kada prie šios istorijos prirašysime: ,,Ilgai ir laimingai…‘‘.


Maža kalytė, atvežta iš Raseinių rajono dar žiemą, per šalčius.
Taip ir neišmoko šuniukiškai linksmintis… Individualistė, kuriai visai nereikia kitų šunų draugijos, greičiau, ji mielai gyventų viena, su savo šeimininku ar šeimininke. Ji taikiai dalinasi su kitais šuniukais Sneigių nameliu, nesipyksta, ne. Bet jai jų tiesiog nereikia.
Negirdėjom jos lojant, o džiaugsmą išreiškia tik tankiu uodegytės vizginimu.Tačiau, visada atrodo liūdna…
Tikime, kad yra kažkur žmogus, kuriam Smila suteiktų malonų rūpinimosi jausmą, o jis padėtų Smilai atrasti gyvenimo džiaugsmus iš naujo.
Smila švelni, moteriškai liūdna, tarsi kažko ilgėtųsi…
Vakcinuota ir čipuota, sveria apie 7 kg.

Šokoladinė Moka su smėline Smila, visi  šuniukai rado namus <3

 

Fiona rado namus.

Du mažuliai iš negyvenamos sodybos, esančios Raseinių rajone, atvyko į Šiaulius, o jų mama ir dar viena kalytė iškeliavo į Letenėlę.
Kakavinis- berniukas Kukis, ruda- mergytė Fiona 🙂
Šuniukams apie 1,5 mėn. Jau prieš kelias dienas atskirti nuo mamos, nes kalytė nebeturi pieno. Patys valgo. Atrodo, sveiki ir guvūs.
Labai ieškome laikinos globos, arba nuolatinių namų!
Mamytė labai nedidukė, rusvai balta.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *